Nuotrauka sufleruoja, kad standartinė lovytė visgi nebuvo mūsų pasirinkimas. Nors ilgą laiką tikrai buvau nusiteikusi būtent ją ir pirkti bei neinvestuoti į lopšelį ar prielovį, kurį panaudosime vos keletą mėnesių. Iki kol nepamačiau šio nuostabaus lopšelio! Jis mane pakerėjo tiek savo grožiu, žinoma, tiek universalumu! Maniškis – SnuzPod2, rastas vinted, keturis mėnesius labai mylėtas mūsų namuose ir toliau perleistas į dar vienas rankas!

Kodėl visgi lopšys prie lovos, o ne tiesiog lovytė?

Turbūt svarbiausia priežastis – norėjau susikurti sau kuo patogesnes sąlygas artėjančioms naktims su nenuspėjamu skaičiumi kėlimųsi. Norint išimti mažylį iš lovelės tenka atsikelti iš lovos, net jei ji ir prislinkta prie pat, dažniausiai išimti kūdikį gulint – misija beveik neįmanoma. Kitas argumentas – norėjau turėti pasirinkimų. Kadangi nuprognozuoti kaip miegoti norės kūdikis yra neįmanoma, labai pravartu turėti susikūrus sau galimybes improvizuoti ir prisitaikyti prie naujagimio poreikių. Šiuo atveju, mano lopšelis tam labai tiko: jis gali būti ir kaip maža atskira lovelė, gali suptis kaip lopšelis, o esant poreikiui, viena kraštinė atsisega ir jis prisitvirtina prie lovos krašto.

Esant poreikiui, mažylio miegamasis gali keliauti su juo kur tik prireiks – viršutinė lopšio dalis tiesiog nusikelia ir gali būti pernešta į svetainę pietų miegui arba važiuoti kartu savaitgaliui pas senelius. Tiesa, lopšys medinis, tad gan sunkus. Todėl nereikėtų planuoti lopšio naudoti kaip gultuko ar lizdelio – tiek neprinešiosit tikrai. Mano buvo toks planas – nepavyko.

Kaip sekėsi gyventi su lopšiu | prieloviu?

Labai labai gerai! Nei minutės nesigailėjau šio pasirinkimo ir dabar, jei galėčiau grįžti laiku atgal, tikriausiai nepabijočiau ir investuočiau į išmanųjį lopšį-lovytę Snoo. Ko nepadarysi dėl kokybiško mažylių miego! Ir daugiau ramybės akimirkų sau.

Bet koks prie lovos pristatomas lopšys man atrodo puikus pasirinkimas, nes tai tampa tarpiniu variantu tarp miegojimo kartu vienoje lovoje ir atskiros lovelės. Mažylis arti ir visad pasiekiamas ranka, bet tuo pačiu saugiai miega savo erdvėje ir nėra rizikos jį užgulti, prispausti rankytę ar apkloti per aukštai antklodę. Mano Ema lopšyje pirmąjį mėnesį miegojo visus dienos miegelius bei naktimis, vėliau dienos miegų persikraustė į vežimą lauke. Tačiau naktimis taip ir liko migruojanti tarp mūsų lovos ir savo lopšelio. Netgi tomis naktimis, kai visgi pasiimdavome ją į savo lovą, šalia pritvirtintas lopšelis man dovanojo prabangą vartytis. Norėdama, galėjau drąsiai Emą guldyti ne tik lovos viduryje, bet ir iš krašto, kadangi ją saugojo lopšys.

Lovytė ir didysis persikraustymas

Savo lopšį Ema išaugo per keturis mėnesius ir kai rankytėmis jau pradėjo kliūdyti šonines sieneles ir nuo to prabusti – be jokio vargo persikraustė į didesnę lovelę, kurią tiesiog pastatėme lopšio vietoje prie pat lovos. Kadangi mažylė jau buvo įpratusi miegoti toje vietoje, atsukusi galvą visad matyti mane, miegas naujoje lovoje jai nesukėlė jokio diskomforto. Tiesa, kartu perkėlėme ir jos miego karuselę, kad viskas būtų kuo panašiau. Dabar Ema ir toliau miega migruodama tai lovytėje, tai pas mus – pagal naktų sudėtingumą. Tačiau kaskart naktį glostydama ją persvėrus ranką ar keldama ją iš lovelės pas save, mintyse geru žodžiu paminiu taip pasiilgtą lopšiuką!

Daugiau apie vaikiškus daiktus daiktelius rasite čia >>.

Paskutinį kartą atnaujino: Migle, 2021 03 14