Apie motinystę, Motinystė, Primaitinimas, Vaikiški atradimai

Primaitinimas: penki ženklai, kad jūsų kūdikis pasirengęs

primaitinimas kada pradeti kada kudikis pasirenges primaitinimo pradzia

Nors dažniausiai sutinkama rekomendacija – pradėti primaitinimą šešių mėnesių, nėra konkretaus ir vieno teisingo atsakymo visiems kūdikiams. Kada jūsų kūdikis bus pasirengęs pradėti valgyti – nuspręsite jūs patys, stebėdami ir atsižvelgdami į savo kūdikio siunčiamus ženklus. Tai gali nutikti ir mėnesiu ar keliom savaitėm anksčiau, o gal ir vėliau.

Primaitinimas ir pasirengimo ženklai:

  • Gebėjimas sėdėti savarankiškai (ne atsisėsti, o tik sėdėti) ar minimaliai prilaikomam;
  • Sugriebtus daiktus greitai ir tiksliai įsideda į burną;
  • Graužia žaislus ar bet ką kas papuola po ranka (net jei ir nėra aktyvaus dantų dygimo);
  • Atlieka kramtymo judesius;
  • Ir, žinoma, griebia jūsų maistą bei bando jį valgyti (būtent taip mums nutiko su E ir bulvių koše mano lėkštėje).

Jei į daugumą šių punktų galite atsakyti teigiamai – drąsiai pamėginkite pradėti ragavimo kelionę. Tik svarbu suvokti, kad mūsų kūdikiai yra mažos asmenybės, kurios elgsis taip kaip jiems atrodys tuo metu, ar kokia bus jų nuotaiką. Ir tikrai neatsižvelgs į jūsų poreikius, lūkesčius ar planus. Todėl, net jei mažylis ir siunčia visus signalus, kad yra pasirengęs pradėti valgyti. Jis labai drąsiai gali pirmąją tyrelę spjauti lauk, protestuoti ir jos atsisakyti. Nes gal pavyzdžiui, pavargęs ar ne nuotaikoje. Tad nepergyvenkit! Kitą dieną mėginkite iš naujo. Ir svarbiausia, nepriimkite to asmeniškai. Jūs nesat bloga mama ir jūsų maistas nėra neskanus.

Primaitinimas – kaip pradėti?

Patogi kėdutė. Seilinukas. Įkrautas telefonas. Ir pirmyn! Juokauju, o gal ne? Mano Ema valgyti nepradėjo kėdutėje, nes noras valgyti buvo gerokai didesnis nei gebėjimas sėdėti. Tad mes pradėjome nuo valgymo sėdint man ant kelių. Kodėl ne gultuke? Nes man pasirodė, jog gultuke padėtis pernelyg gulsčia ir gali didinti užspringimo riziką. Nors vaikučiui valgant man ant kelių kasdien teko keisti ne tik jos, bet ir mano rūbus. Du kartus. Bet geriau jau purvini rūbai, nei užspringęs vaikas.

Kitas momentas – tinkamai pasirinktas laikas. Labai svarbu atrasti tą aukso viduriuką tarp miegelių ir žaidimų, kada kūdikis būtų dar nepavargęs ir turėtų pakankamai entuziazmo tyrinėti naujoves. T.y. maistą. Ir, kad būtų neseniai gavęs mamos pieno ar mišinuko. Pernelyg alkanas mažylis gali suvalgyti daugiau nei pajėgs suvirškinti, pernelyg sotus – nesidomės maistu.

Kaip primaitinimą derinti su žindymu, kada duoti vandens bei nuo kokių produktų pradėti – skaitykite mano parengtoje atmintinėje „Ką svarbu žinoti – atmintinė primaitinimui„. Joje savo žiniomis dalinasi ir žindymo konsultantė Eglė Gurčinė bei dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.

Tinkamai nusiteikite – primaitinimas daugiau apie tyrinėjimą nei maistą:

Greičiausiai tai nebus lengvas ir paprastas procesas. Juolab, švarus. Mažylis vieną dieną gali valgyti pasigardžiuodamas, kitą visai atsisakyti maisto. Bus dienų kai niekas nekeliaus į burną, o bus tokių – kai pasibaigusią košę lydės ašaros. Visais atvejais svarbu suprasti – visaip yra gerai. Ir mūsų tikslas čia yra tiesiog pažaisti, patyrinėti ir susipažinti bei susidraugauti su maistu.

  • Neturėkite lūkesčių – sveikam kūdikiui nėra nustatyto minimalaus šaukštų skaičiaus kiek jis privalo suvalgyti kasdien. Tad nesusigalvokit to skaičiaus ir jūs;
  • Neskubėkite – neskubėkite sumaitinti košės, neskubėkite valyti veiduko ar rankyčiu, neskubėkite atimti skraidančio šaukšto – mažyliai viską daro kiek lėčiau nei mes, tad turėkit kantrybės ir tiesiog mėgaukitės pasirodymu;
  • Atsižvelkite į kūdikio rodomus ženklus – kokiu tempu ir kiek jis nori tą dieną suvalgyti. Tokiu būdu leisite mažyliui mokytis įsiklausyti į savo kūną ir išmokti suprasti alkio bei sotumo jausmus;
  • Turėkite du, dar geriau – tris šaukštus. Skirtingus. Leiskite valgyti su visais iš karto. Arba tiesiog su pirštais, jei taip tą dieną norisi;
  • Atsipalaiduokite ir mėgaukitės – žinau, nuo burokais aptaškytų sienų vaizdo stoja širdis, o pažvelgus į indų stirtą kriauklėje – sulinksta kojos. Bet pasistenkit tai ignoruoti bent tas 10-30 minučių, kurias praleidžiate su mažyliu prie stalo! Jūs esate pavyzdys, tad parodykite savo vaikui, kad valgis yra įdomus ir malonus užsiėmimas.

Jei maistu nesižavi

Būna, pasitaiko, burna iš visų jėgų sučiaupta ir, atrodo, niekas nepadės. Tokiais atvejais geriau neforsuoti ir nemėginti visais įmanomais būdais to šaukšto į burną sukišti. Čia rizikuojate valgio laiką tiesiog paversti negatyvia patirtimi ir dar labiau komplikuoti padėtį.

  • Pamėginkite šiek tiek tyrelės ar košės pakabinti pirštu ir duokite jį mažyliui. Mūsų pirštai kūdikiams puikiai pažįstami, tad gali būti sutikti palankiau;
  • Šiek tiek tyrelės ar košės tiesiog išpilkite ant plokščios lėkštės ar kėdutės padėklo ir leiskite mažyliui su ja žaisti. Labai tikėtinas scenarijus, kad košiuoti pirštai atsidurs burnoje ir įvyks ragavimas;
  • Jei visgi niekas nedomina mažylio – tiesiog baikite šį maitinimą ir keliaukite prie kitos veiklos!

Ir svarbiausia, nepamirškite – jūs gaminate skaniai ir nieko tokio, jei mažylis nevalgė. Iki pirmojo gimtadienio visos pagrindinės kalorijos, maistinės medžiagos, mineralai ir vitaminai atkeliauja su mamos pienu ar mišinuku. Taigi, primaitinimas yra tik žaidimas. Varginantis (mums), bet prasmingas.

Atmintinę sklandžiam primaitinimo planavimui rasite čia >>.

Daugiau patarimų apie primaitinimą rasite čia >>.

Sekite mūsų su Ema kasdienius nuotykius Mažas Didelis Gyvenimas instagramo paskyroje >>.

Paskutinį kartą atnaujino: Migle, 2021 08 19

Facebookredditpinterestmail

2 Comments

    Ugnė

    2021-09-21Reply

    Sveiki! Nuostabus puslapis, pilna patarimų- ramiau pirmakartei mamai♥️
    Mums artėja primaitinimo metas. Klausimas. Kokie pagrindiniai skirtumai pasėkmių maitinant vaiką suaugusiam ir leidžiant tai daryti vaikui pačiam? Pati tai norėčiau leisti kūdikėliui pačiam tyrinėti maistą, bet tada kyla daug klausimų. Ar tada nesusidrys ilgalaikė samprata, kad maistas tėra žaidimas? Ar nereiks jo po to drausminti, kai jis bus pusantrų metų, o ir toliau žais su maistu, mėtysis, taškysis ir tada vis reiks sakyti “maistą valgome, su žaislais žaidžiame”, nors maisto kelionės pradžioje vaikui buvo leidžiama žaisti?
    Ar visgi reiktų nuo pradžių mokyti (kiek išeina) su maistu elgtis pagarbiai ir jo nemėtyti, kad nereiktų po metų vaikui aiškinti “na va, su maistu žaisti nebegalima”.
    O gal žaidimai baigiasi savaime ir be pykčių vaikas pereina prie gražaus valgymo be pusės maisto ant žemės?

    Labai ačiū už atsakymą!

      Migle

      2021-09-22Reply

      Labas Ugne, tobulas variantas yra derinti savarankišką valgymą bei tyrinėjimą su mokymusi valgyti pagarbiai. Faktas, kad pradžioje tikrai tyrinės, mėtys, paišys ir visa ką darys, nes na taip veikia pažintis ir pasaulio suvokimas 🙂 tą leisdami ne tik sudarome vaikui galimybes atrasti maisto skonius, juo domėtis, bet ir leidžiame lavinti smulkiąją motoriką, rankos-akies koordinaciją. Tuo pačiu vaikas mokosi suprasti savo alkio-sotumo jausmą. Jei visą laiką jį tik maitinsime, šių gebėjimų vaikas nelavins valgio metu.

      Tačiau visad greta savarankiško tyrinėjimo yra ir jūsų pavyzdys prie stalo – savo elgesiu jūs modeliuojate tinkamą elgesį – kaip naudojatės įrankiais, sėdite, maistas lėkštėje, o ne ant grindų ir pan. Mažyliui augant apie tai kalbatės ir su juo, jei meta – neleidžiate ir rodote, kad dėtų ant stalo ir pan. Tai toks balansavimas vis tiek, bet manau, kad įvertinus privalumus – verta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *