Gal kiek paradoksalu, bet ta įprasta kasdienybė, su pasikartojančiais darbais, pažįstamomis rutinomis bei artimiausiais veidais, dažnai mums sukelia tiek daug įtampos. Įtampą seka susierzinimas bei nepasitenkinimas, kurie galiausiai išvirsta į pyktį. Dėl ko? Dėl neplautos lėkštės… ar kelnių ne vietoje. Kiek kebliau, jei dėl per lėtai besirengiančio vaiko ar ne laiku atėjusio prašymo kartu paskaityti.
Tokiais momentais, būna, imi ir pratrūksti. Tiesiog. Nes visko atrodo per daug. Man tai visad primena Broken Cookie fenomeną (apie jį trumpai pasakoja A. Solter čia). Ir nors šis fenomenas kalba apie vaikų tantrumus, kaip labai lengvai tai prisitaiko ir mums. Juk su ta emocine branda tikrai yra reikalų ir darbo.
Sveika ir naudinga mokytis tą sausainį valgyti su pasimėgavimu, o emocijas išreikšti bei išleisti tinkamesniu būdų / laiku / vietoje. BET, man atrodo, kad lygiai taip pat sveika ir naudinga padėti sau, kad tiesiog būtum kasdienoje su mažiau įtampos. Jas, tikiu, kiekvienam gali trigerinti vis kiti dalykai, tad aš pasidalinsiu savo mažais hack’ais, kurie leidžia išvengti beprasmio streso ir sulūžūsių sausainių.
Kasdienoje su mažiau įtampos būti man padeda:
1. Susiskirstau dienos laiką aiškiais blokais ir apie tai informuoju aplinkinius ar tuos blokus pasidaliname kartu: laikas man | laikas su šeima (vaiku) | laikas darbui;
2. Konkrečiam laiko blokui sau mintyse išsiskiriu konkretų (ir realistišką) prioritetą– jei būsim kartu su Ema ir tos dienos prioritetas pabūti kokybiškai kartu, tą sau ir pasisakau, suteikdama sau leidimą nebesukti galvos dėl neplautų indų ar kitų ruošos darbų. Jei visgi tądien prioritetas yra švara namuose, laiką su Ema taip ir planuoju, jai pasakydama: šiandien mes kartu tvarkysimės. Kad ir ji žinotų, koks lūkestis mūsų tam laikui kartu;
3. Do Not Disturb telefone. Jei tai mano poilsio ar šeimos laikas, kai ar taip ar taip darbinių klausimų nespręsiu, kam juos išvis matyti? Kad ateinančios žinutės, užklausos ar reikalai net nešmėžuotų akyse ir nekeltų vidinės įtampos – juos tiesiog išjungiu tam laiko blokui;
4. Leidžiu sau rinktis save. Jau žinau, kad pabūti visur vienu metu nespėsiu, darbų visų vienu metu irgi neaprėpsiu, tai jei jau dabar mano poilsio laikas, net nesvarstau ar visgi geriau skalbinius padėlioti – einu ir begėdiškai drybsau prie teliko ar važiuoju į masažą, nesukdama galvos, kad kažką praleidžiu.
5. Jei kas nors tikrai nervuoja – padarau. Jei neplautų indų krūva vis atitraukia mano dėmesį nuo dukros ir nepavyksta savęs įtikinti, kad dabar ne apie tai prioritetai, einu ir suplaunu. 5 min. darbo, galva švari, grįžtu į ten kur buvau ramesnė.
6. Žinau, kad visada yra rytojus. O darbai ir neišspręsti klausimai nepabėga, jie laukia. Tad tikrai visad spėsiu. Tuo tarpu saulėta rudens diena, pirmi žingsniai ar kartu iškepti sausainiai baigiasi greitai!
Paskutinį kartą atnaujino: Migle, 2022 12 20
