12-18 mėnesių, 18-24 mėnesiai, 2-3 metai, Apie motinystę, Ką veikti?

Kai sukyla vaiko emocijos ir trūkinėja ryšys

todleris vaiku emocijos tantrumai rysys zaidimai rysiui atkurti

Arba eilinė diena rojuje su todleriu ir vaiko emocijos visu gražumu. Perlipus į trečius gyvenimo metus su Ema, šių emocingų epizodų pradėjo tik daugėti (kas yra natūralu). Ir jie skiriasi! Tai visų pirma, atskyrimas kada vyksta kas, labai padeda greičiau susigaudyti kaip reaguoti, ką daryti ir kas čia manęs per nuotykis laukia.

Vaiko emocijos ir vienas variantas – emocijų tyrinėjimas. 

Kai užkabinęs kokį pojūtį ar emociją, vaikas ją nagrinėja vis susikurdamas situaciją pajautimui dar ir dar. Tai dažnai būna tiesiog kartojamas tas pats veiksmas, žaidžiama ta pati situacija po n kartų iš eilės. Kartu su tuo ir verkimas, pykimas, rėkimas, kad „ne, neleisiu”, kritimas ant žemės ar visos kitos emocinės išraiškos, kartojasi vėl ir vėl. 

Pirmuosius tris gyvenimo metus vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir tik vėliau jų smegenys subręsta pakankamai, kad „įsijungtų” loginė dalis. Tad pirmieji treji metai skirti emocijų atradimui, pažinimui, tyrinėjimui, suvokimui bei įvaldymui. O mažieji tai ir daro – susikurdami situacijas tą patį jausmą išgyventi dar ir dar, bando išjausti kas čia taip jaučiasi, kur kūne tai jaučiasi, ką aš apie tai manau ir ką su tuo daryti – vaikai eksperimentuoja su išraiškos būdais, stebėdami kurie mums sociume priimtini, o kurie ne. Leisdami vaikams laisvai tyrinėti savo emocijas, sudarome jiems sąlygas užaugti emociškai brandžiais žmonėmis.

Vaiko emocijos ir ką su tuo daryti mums?

Kantriai laukti, prisėsti netoliese, pasiteirauti gal nori prisiglausti ar apsikabinti, gal reikia pagalbos. Galime ramiai įgarsinti tai kas vyksta ir ką matome. Tik svarbu palikti vietos abejonėms – nekonstatuoti vaiko jausmų, o labiau teirautis ir klausti. Pvz.: aš matau, tu vis bandai pastatyti bokštą, o jis vis sugriūva. Matau, kad jauti stiprius jausmus, verki, surinki – ar tu jautiesi nusivylęs? O gal liūdnas ar piktas? Galima pasidalinti ir savo pavyzdžiu – „kai aš supykstu, man padeda suspausti kumščius ir trumpai suurgzti, aš tada nurimstu”. Bet mūsų vaikai neprivalo to priimti sau – skirtingi žmonės, skirtingi dalykai pritinka 😉

todleris vaiku emocijos tantrumai rysys zaidimai rysiui atkurti

Antras dažnai pasitaikantis variantas – trūkinėjantis ryšys

Ilgesnė darbo diena, daugiau namų ruošos, keli filmukai, praleistas pažaidimas kartu ir žiūrėk jau pasiveja vako emocijos ir jų pliūpsnis. Man labai patinka mintis, kad stebint vaiko elgesį, verta žiūrėti ne ką jis čia dabar daro, bet verčiau pasistengti suprasti kodėl jis tai daro. Ir kaip taisyklė, labai dažnai zirzimas, tampymas už sijono ar itin greitas susierzinimas, kai viskas netinka, nieko nenori, bet nori kažko, bet vistiek ne ir apskritai, mama, išeik!, mums sufleruoja, kad vaikui neramu ir nesaugu, nes jaučiasi atitolęs nuo mūsų.

Tai sakydamos, kad „vaikai čia savo ožiais tik dėmesio prašosi”, mūsų močiutės ar tetos nėra jau tokios visai neteisios. Tačiau tai nėra blogas dalykas! Atvirkščiai – komunikuodami mums šį savo poreikį, vaikai labai aiškiai pasufleruoja ir sprendimą: kokybiškas laikas kartu.

Tam aš mėgstu pasitelkti prieraišiuosius žaidimus:

Alethos J. Solter knygoje aprašyti prieraišieji žaidimai idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti. Tuo pačiu, padeda ir mums patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau. Pasidalinsiu mūsų su Ema dviem mėgstamiausiais!

1. Fizinio kontakto žaidimai:

Šiuose žaidimuose svarbiausia daug apsikabinimų, pasimylavimų ir prisilietimų. Mes žaidžiam gaudynių, kur svarbu pagauti vienas kitą pilnu glėbiu, kartu šokam, Ema šokinėja ant sofos ir krenta, o aš ją gaudau. Mano mylimiausi tai tie švelnesni: „mylu mylu spust”, pasiglostinėjimai arba kai Ema prašosi pabūti lėliuku mano glėbyje.

Du svarbūs momentai – vengti forsuoto kontakto, pvz. intensyvus kutenimas. Jei vaikas prašo sustoti – sustoti. Ir neatstumti vaiko, jei pats ateina su tokio žaidimo poreikiu.

2. Bendradarbiavimo žaidimai:

Niekas taip nevienija, kaip bendras tikslas. Mūsų su Ema atveju – pačių iškeptos bandelės ar sausainiai :)). Tačiau bendradarbiavimo žaidimai kuo puikiausiai gali vykti ir ne virtuvėje – kartu dedama dėlionė, statomas bokštas, sprendžiama užduotis, piešiamas piešinys ar tvarkomi namai yra tokie patys puikūs bendradarbiavimo žaidimai.

Svarbu – žaidimuose neturi būti konkurencijos ir laimėjimo/pralaimėjimo elemento.

Norisi daugiau ramybės motinystėje? Dabar gali ją užsiprenumeruoti! Paskaityk kaip >>.

Paskutinį kartą atnaujino: Migle, 2023 05 29

Facebookredditpinterestmail

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *